Suknelė Joninėms :)
Ir vėl šviesi, trumpa naktis. Ji lyg šešėlį nusivys mėnulį tekantį, žvaigždes ir perbris vėl baltas erdves... Ji nusivys mane toli, ten, kur žaliuoja pakrašty baltoj migloj žalia žolė, atsiveria balta erdvė žalioj tyloj, šviesioj nakty ir dingsta, tartum nebūty... Tyla ten skambina varpais, nematomais, negirdimais. O už kalnelio, ten žemai vėl dega joninių laužai. Ir pačioj miško glūdumoj, šioj skambančioj nakties tyloj pražysta žiedas nuostabus. O upė neša vainikus... Likimą sprendžia ir jinai, stebuklu degantys žiedai. Labai, labai tik reik norėt! Naktis ši turi pakerėt ir apsvaigint skambia tyla, ir degančia širdies liepsna.